Atraminių sienų įrengimas

Atraminės sienos – tai inžineriniai statiniai, skirti išlaikyti grunto masyvus. Šios sienos įrengiamos šlaituose, daubose, kalvose ir kitose vietose, siekiant apsaugoti reljefą nuo slinkimo. Šis reiškinys yra ypač pavojingas daubose, nes jų šlaitas nuolat slenka net nuo nestipraus lietaus ir polaidžio vandenų. Atraminės sienos dažnai yra naudojamos kaip landšafto dizaino dalis. Nuosavo namo statyboje atraminės sienos naudojamos esant stipriems žemės nelygumams, jei sklypas randasi šalia natūralaus vandens telkinio, daubos ar šlaito. Neskaitant jų pirminės paskirties, šie inžineriniai statiniai įgavo ir dekoratyvines funkcijas. Atraminė siena – tai konstrukcinis statinys, sulaikantis nuo griūties ir slinkimo dirvožemio masyvus nuokalnėse (šlaitai, žemės paviršiaus iškilimai ir įdubimai). Atraminės sienos reikalingos tam, kad būtų užkirstas kelias dirvožemio slinkimui teritorijose prie upių, ežerų ir kitų vandens telkinių. Sklypų planavimo patirtis rodo, kad esant nuokalnei, didesnei nei 8 procentai, būtina įrengti atramines sienas.

Mišriosios atraminės sienos turi turėti atramines funkcijas, bet taip pat ir patrauklų dizainą. Tokios sienos turi pasižymėti geru patvarumu, kad atlaikytų grunto daromą spaudimą, ir džiuginti akį patrauklia išvaizda. Jei jūsų sklype yra dideli aukščio skirtumai, sode reikės įrengti horizontalių paviršių augalų sodinimui. Neracionalus pasirinkimas būtų išlyginti paviršių papildomu gruntu, naudojant dekoratyvines atramines sienas, galima sukurti gražų ir originalų sodą, padalinti plotą į funkcines zonas. Tokia siena gali tapti tikra sodo puošmena.

Medžiagos, naudojamos įrengiant atramines sienas

Atraminės sienos dažniausiai statomos iš plytų, natūralaus akmens arba betono. Plytos – populiari medžiaga, tačiau naudoti jas galima tik tuo atveju, jei siena yra labiau dekoratyvinis elementas, negalima naudoti plytų prie vandens telkinių, nes vanduo ardo mūrą. Konstrukcijos aukštis neturi viršyti 1,5 metro. Plytos šiuo metu yra mažai naudojamos dėl aukštos kainos. Natūralus akmuo yra labai graži, tačiau taip pat labai brangi medžiaga, yra didelis akmenų rūšių pasirinkimas, bet visada geriausia rinktis tą, kuri yra būdinga kiekvienai vietovei. Populiariausia ir patikimiausia medžiaga yra betonas. Teisingai apskaičiavus ir sutvirtinus betoninę atraminę sieną, ji gali atlaikyti bet kokas apkrovas. Sienos iš betono gali būti pačių įvairiausių formų.

atraminių sienų įrengimas

Sieną paprastai sudaro trys elementai – pamatai, matoma dalis ir drenažas bei nuotakas, kurie reikalingi tam, kad siena prastovėtų kuo ilgiau. Pamatai, drenažas ir nuotakas atlieka technines funkcijas, paviršinė sienos dalis taip pat gali atlikti estetinę funkciją.

Ne kiekvienas sklypo savininkas gali pasigirti tobulu sklypo reljefu, todėl atraminių sienų įrengimas yra nepakeičiamas elementas, kuris taip pat gali papuošti Jūsų sodą ir padaryti jį originalų. Atraminių sienų įrengimas – pakankamai paprastas procesas, kurio metu galima įgyvendinti pačius įvairiausius sumanymus. Atraminių sienų konstrukcijos gali skirtis, nes kiekviena atlieka savo funkciją ir kiekviena yra pritaikyta tam tikroms apkrovoms. Atraminė siena turi būti maksimaliai patvari, galinti atlaikyti didelius krūvius, kitu atveju didėja tikimybė statiniui sugriūti, todėl reikia gerai apskaičiuoti visus veiksnius, turinčius įtaką jos tvirtumui. Atraminę sieną veikiančios jėgos yra sienos svoris, žemės daromas spaudimas, trintis, papildomų elementų svoris. Egzistuoja eilė reiškinių, darančių įtaką konstrukcijai: dirvožemio pabrinkimas, vėjas, vibracijos, seisminiai reiškiniai, lietaus vandenys.

Atraminės sienos – sudėtinga inžinerinė konstrukcija, todėl jų įranga reikalauja atsižvelgti į eilę veiksnių, nuo kurių priklauso jų ilgaamžiškumas. Atramines sienas galima statyti tik ant tvirto dirvožemio, dirvožemio įšalimas neturi būti gilesnis nei 1,5 metrai. Kuo minkštesnis dirvožemis, tuo gilesni turi būti pamatai. Reikia tinkamai apskaičiuoti pamatų ir sienos proporcijas. Jei dirvožemis yra pakankamai kietas, pamatų ir sienos santykis gali būti 1/4, jei dirvožemis minkštas – 1/2.